Pusryčiai

Komentarų: 1

Anie keliasi apie šeštą valandą. Man tai kas, aš penktą keliuosi. Ėst noriu, pilvas gurgia, bliūdas tuščias. Ateinu pas anuos prie lovos ir laukiu. Nejuda, bjaurybės. Aš, kadangi kantrus, tai į lovą nelipu, nes vis tiek išmes. Trukdau, matai. Bet ėst tai vis tiek noriu.

O tie irgi nedurni – gėlių kambary nėra, šiukšlių dėžės irgi. Tai nei padaužysi letena per ką nors, nei išversi… Bet aš gi gudresnis – pradedu praustis. Čepsiu garsiausiai, panages valausi ir skaičiuoju nuo 100 iki 0 – ties 89 anas pradeda staugt “varyk iš čia”, o ana dūsaudama eina man ėst įpilt. Ha ha.