Pusryčiai

Anie keliasi apie šeštą valandą. Man tai kas, aš penktą keliuosi. Ėst noriu, pilvas gurgia, bliūdas tuščias. Ateinu pas anuos prie lovos ir laukiu. Nejuda, bjaurybės. Aš, kadangi kantrus, tai į lovą nelipu, nes vis tiek išmes. Trukdau, matai. Bet ėst tai vis tiek noriu.

O tie irgi nedurni – gėlių kambary nėra, šiukšlių dėžės irgi. Tai nei padaužysi letena per ką nors, nei išversi… Bet aš gi gudresnis – pradedu praustis. Čepsiu garsiausiai, panages valausi ir skaičiuoju nuo 100 iki 0 – ties 89 anas pradeda staugt “varyk iš čia”, o ana dūsaudama eina man ėst įpilt. Ha ha.

Kasinėjimai

Pašikau. Geras buvo! Nosį riečia. Ana puolė kapstyt dėžę, o ten apačioj aš ohoho kiek gėrio paslėpęs! Tai ana nustebusiu balsu: vaj vaj, kiek katinėlis pridirbęs, ir taip paslėpęs, kad net nesimato! Ne nu tai bliamba: man ką – viską viršuj palikti??? Ar nukvakot? Aš pusę dienos po akmenuką kapsčiau, kol viską idealiai paslėpiau. Po to kitą pusę dienos savimi didžiavausi ir ta proga visą bliūdą ėdesio sukirtau. O kai anie nesivalkioja po namus, tai susikaupęs galiu ir gerokai didesnius reikalus paslėpt.

Vanduo

Anie tai kaip iš medžio iškritę. Jau kiek metų pas mane gyvena ir nesupranta, kad mane purto nuo užsistovėjusio vandens bliūde. Nu fuj, negaliu pakęst: musės visokios plaukioja, dulkės, ana dar plaukų primėto. Aš gi higieniškas katinas. Tai kai tik pamatau kokį Š vandeny, iškart varau į anų vonią. Ir laižau kraną apsikabinęs: tipo, supraskit, lakt noriu. O ana kad pradės aiškint: “Džinai, negalima, Džinai, tą, Džinai, aną…”. Bla bla bla…

Tai vieną kartą ėmiau ir parodžiau jiems, kas čia šeimininkas: pyst ir išverčiau visą vandens bliūdą ant grindų! Ha, ir sėdžiu po stalu pasislėpęs, ane. Anie parsivilko namo ir kad puls žviegt! Ana šluosto susirietus, o anas pendelį dar ketino įkalt man į subinę, bet spėjau pabėgt. Žinos dabar. Nuo tada kai tik apsikabinu vonioj kraną iškart vandenį pakeičia. Vat. Be veiksmų nebus ir rezultatų.

Šventė

Ooo taip, man šiandien šventė: aniems pagaliau baigėsi atostogos. Dabar galiu būti tikras, kad nuo 8 iki 17 netbook’as mano. Ale vistiek aš atsargus: buvo vieną kartą, kai anas neįspėjęs grįžo. Net telefonspynė nesupypsėjo! Vos spėjau netbook’ą išjungt ir išsiverst prie durų. Tipo pasitikau. Anas buvo patenkintas manim, o aš – savim.

P.S. Nuogų kačių internete dar nėra. Ech…

Šaldytuvas

Anie išvažiavo. Tikiuos į parduotuvę. Man ėst pirkt, aišku. Bet jei parveš to paties š***, kurio šiandien man davė, galės jį patys ir ėst.

Matai, buvo ant paskui katinėliui palikę. Šaldytuve! Protas, nu… Aišku, aš ir suvalgiau, nes nu vakar tai skanu buvo. Ir atpyliau. Momentaliai. Ant anos taip mylimo kilimo. Ilgaplaukio. Ana valdydama pareiškė, kad katinėlį vėl reiks vežti pas veterinarą. Aha, pati užvalgyk šaltos silkės po puodelio pieno. Pažiūrėčiau kur norėtum važiuot…

Ale nu ot sugalvok man, šaldytuve… Fe…

Plaukimas

Mane išmaudė. Įsivaizduojat? Išmaudė! Mane! Nu, bet ne tame esmė. Reikalas tas, kad ana priedo sugalvojo pažiūrėt, ar aš plaukt moku. Tai įkišo į vonią ir kad leidžia karštą vandenį sau patenkinta. Man pilvas kaista, ausys raudonuoja, net nosis varvėt pradėjo. Bet aš gudrus – stoviu ir nė krust. Tai anai užkniso laukt, kol vanduo man nosį pasieks ir atkimšo vonią. Kantrus aš, oi kantrus moku būti.