11/23

Tašė ir aš

Komentarų: 0

Kad aš nemiegočiau ant ano kodės, jis sugalvojo šlykščią gudrybę – padeda nakčiai ant jos savo kompo tašę. Bet kuo aš prastesnis? Ėmiau ir atsiguliau šalia. Vietos tai užtenka :P

11/20

Lentynų turėklai

Komentarų: 2

Šiandien jau galvojau, kad atėjo paskutinioji. Tik aniems ryte išėjus pradėjau galvoti, kaip čia paįvairinti savo kasdienybę. Sumąsčiau, kad būtų visai nieko pasižvalgyti, kas pasikeitė retai lankytinose vietose. Susidariau planelį:

trečiame drabužinės aukšte;
ant knygų lentynos;
po vonia;
ant virtuvinio stalviršio.

Nupėdinęs iki pirmojo patikros punkto supratau, kad diena gali taip ir likti nuobodi – anie uždarė drabužinę. Ant knygų lentynos užsiropšti sunkoka, ypač kai jau nebesi įspūdingos fizinės formos… nebent anas būna palikęs pristumtą kompiuterio kėdę. Ir ką jūs manot? Šiandien man pasisekė! Kaip koks gazèlinas nušuoliavau link kėdės ir už sėkundės buvau ant jos atlošo. Tvirtai atsispyriau, pakrutinau užpakaliuką ir po trumpo šuoliko įsikabinau į lentynos turėklą. Taip taip, dabar jau žinau – lentynos turėklų neturi. Ten buvo meškerykotis su kuriuo aš sėkmingai nusileidau žemyn. Na, meškerė sėkmingiau. Ant manęs… Valandėlę pagulėjau, kol suvokiau, kad aplink nieko nėra ir nereikia vaidinti, jog taip ir norėjau nukristi. Tuomet dar valandėlę pagulėjau tikėdamasis kad meškerykotis pats susipras ir nuo manęs nulips. Galiausiai paskutinį pusvalandį gulėjau, nes vis dar skaudėjo.

Tebeskauda ir dabar, bet, na, reikia pripažinti, diena nebuvo nuobodi.

P.S. Patarimas bendraminčiams. Niekada nebandykite slėpdami įkalčius meškerės užkelti atgal. Viskas baigsis tuo pačiu, kaip ir prasidėjo.

P.P.S. Taigi diena buvo dvigubai nenuobodi.

11/16

Okupantai

Komentarų: 1

Okupantai neraliuoti!

Miegu sau ant sofos, šilta, pledas pilvuką kutena… Žodžiu, palaima. Girdžiu, ana ėst pila į bliūdą! Vidury baltos dienos! Nu tai ką aš, ne durnas juk, bėgu paknopstom ir suryju viską. Cimpinu laižydamasis atgal – o ten anie jau guli išsivertę! Ir juokiasi iš manęs, bjaurybės. Nu žodžių trūksta, kaip susinervinau.

Ale sakiau gi, kad ne durnas. Žiūriu, ano kėdė prie kompo laisva, dar šilta. Tai susiraičiau ir miegu sau, nusispjaut man, kad negalima. Ir su nagu per odą drykstelėjau apačioj, kur nesimato. Šiaip sau.

11/09

Nakvynė

Komentarų: 2

Vakar skaičiavau, kiek turiu namie vietų miegot:

kėdė prie palangės
anos kėdė
sofa
kilimas prie sofos
kilimas prie anų migio
mano nešiojimo dėžė
mano oficialus guolis
suoliukas prie durų
drabužinėje ant anos golfo
drabužinėje ant anos megztinio
drabužinėje po ano paltu
ant palangės
prie ano kompo
po teliku
bet kur ant grindų

15 vietų! O anie turi tik vieną lovą, nu ir dar kartais ant mano sofos miega. Dar šnekasi “mūsų butas, mūsų butas…”.

11/08

Vaistai

Komentarų: 0

Ne, nu jau visai – ana šian atsidarė stalčių, išsiėmė mano vaistus ir išgėrė! Ne tai, kad aš tuos vaistus mėgčiau ar ką (ha ha, paskutinį kartą taip ir nesugebėjo man jų į gerklę sugrūst), bet čia MAN buvo nupirkus! Kas, įdomu, būtų, jei aš atsidaryčiau anų stalčių ir vaistus visus suryčiau, ką?

Duotų bent pūstų kukurūzų patriauškint už tai.

11/06

Nesusipratimas kažkoks

Komentarų: 0

Aš niekaip nesuprantu, kodėl anie mane prišėrę tuo, nuo ko susuka pilvuką, veža pas tuos, kurie kiša termometrus į užpakalį…