Kol ana kažką ryte krapštėsi, aš į jos tašę įlindau ir prakandau maišelį su bandele. Aišku, ir bandelę prakandau, o ana net nepastebėjo, hihi.
Man tai kas. Kai pastebės, namo grįžus vis tiek nelups, nes tipo galvoja, kad po laiko lupt neverta. Aš tipo nesuprasiu už ką… Ot durniai, aš taigi viską prisimenu, ką pridirbu 
Anas grįžo! Kai pamačiau tarpdury, galvojau, nu ir šūdas… bet po to net susigraudinau iš laimės. Kas, kad palupa ar parėkia, bet kaip su anuo siust smagu būna! Iškart gavau už lagamino slėptis ir vaidint, kad užpuldinėju. Nu vis smagiau gyvent.
Vėl gavau nuo anos lupt. Jau net ir nebepamenu už ką. O man kas. Ana lupt nemoka, o ano vis dar nėra…
Ano nėra jau gera savaitė, bet balsą girdžiu kas vakarą. Šiandien iššniukštinėjau spintas, žiūrėjau po sofa (ten vis dar taip pat purvina) – ano nėra. Neramu…
Įdomu, yra kokia katinų tarnyba, kur pasiskųst būtų galima? Nes ana visą mano palangę baigia kažkokiom žolėm apstatyt. Jau visai nėra kur išsidrėbt. Šiandien vieną pakramčiau, tai tfūūū, kad ją kur velnias – visą burną išgraužė. Veee.
Ana tai nuolat barasi, jei aš netyčia vandenį išpilu. O šiandien kambarius siurbdama kaip pylė per mano bliūdą! Ir sėdi, nesutvarko. Man ką – reiks po balas laipiot, kad atsigert galėčiau?
Ir šiaip galėjo po sofa išsiurbt. Nes nu jau sėdėt ten nebeįmanoma.
