11/20

Lentynų turėklai

Komentarų: 2

Šiandien jau galvojau, kad atėjo paskutinioji. Tik aniems ryte išėjus pradėjau galvoti, kaip čia paįvairinti savo kasdienybę. Sumąsčiau, kad būtų visai nieko pasižvalgyti, kas pasikeitė retai lankytinose vietose. Susidariau planelį:

trečiame drabužinės aukšte;
ant knygų lentynos;
po vonia;
ant virtuvinio stalviršio.

Nupėdinęs iki pirmojo patikros punkto supratau, kad diena gali taip ir likti nuobodi – anie uždarė drabužinę. Ant knygų lentynos užsiropšti sunkoka, ypač kai jau nebesi įspūdingos fizinės formos… nebent anas būna palikęs pristumtą kompiuterio kėdę. Ir ką jūs manot? Šiandien man pasisekė! Kaip koks gazèlinas nušuoliavau link kėdės ir už sėkundės buvau ant jos atlošo. Tvirtai atsispyriau, pakrutinau užpakaliuką ir po trumpo šuoliko įsikabinau į lentynos turėklą. Taip taip, dabar jau žinau – lentynos turėklų neturi. Ten buvo meškerykotis su kuriuo aš sėkmingai nusileidau žemyn. Na, meškerė sėkmingiau. Ant manęs… Valandėlę pagulėjau, kol suvokiau, kad aplink nieko nėra ir nereikia vaidinti, jog taip ir norėjau nukristi. Tuomet dar valandėlę pagulėjau tikėdamasis kad meškerykotis pats susipras ir nuo manęs nulips. Galiausiai paskutinį pusvalandį gulėjau, nes vis dar skaudėjo.

Tebeskauda ir dabar, bet, na, reikia pripažinti, diena nebuvo nuobodi.

P.S. Patarimas bendraminčiams. Niekada nebandykite slėpdami įkalčius meškerės užkelti atgal. Viskas baigsis tuo pačiu, kaip ir prasidėjo.

P.P.S. Taigi diena buvo dvigubai nenuobodi.

Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 23 - Ligi Dangaus

2009-11-27 23:38

[...] ir dar truputį. Pasirodo, kad šiais laikais augintinis + asmeninis tinklaraštis = įmanoma [...]