Įsivaizduojamas pokalbis

2011-06-30

Aš dažnai mintyse apgalvoju pokalbius, kurie kada nors vyks tarp manęs ir mano vaiko. Jis tikrai paklaus, iš kur atsirado, kas yra mirtis ir panašiai. Perskaičius apie lyčių klausimu gana radikalų darželį Švedijoje mintyse sukurpiau dar vieną pokalbį:

Vaikas:
mama, o kas yra gėjus?
Aš: tai vyras, kuris myli ne moterį, o kitą vyrą.
V.: o jeigu man patinka žaisti su Petriuku, tai aš gėjus?
A.: ne, jūs tiesiog geri draugai. Ar vyras yra gėjus, jis supranta tik tada, kai užauga.
V.: ar gėjumi būti yra blogai?
A.: tai nėra nei gerai, nei blogai. Negerai, nes gamta sukūrė vyrą ir moterį tam, kad jie galėtų vienas kitą mylėti ir kartu turėti vaikų. Du vyrai vaikų turėti negali, todėl jei visi būtų gėjai, žmonės išnyktų. Tačiau visi žmonės yra skirtingi ir negali suprasti, kas jų širdelėse dedasi. Todėl negalima ir sakyti, kad gėjai yra blogai.

(Čia tik pavyzdys, jei nepatinka, pakeiskit žodį “gėjus” į “lesbietė”, “homoseksualas” ar pan.)

Ir tada supratau, kad mano požiūris į seksualines mažumas yra būtent toks. Aš ne homofobė ir man jos netrukdo, tiesiog esu už natūralumą, sukurtą gamtos :) Nemanau, kad homoseksualumas yra įperšamas, tai turbūt koks nors hormonų disbalansas (nežinau, kaip ten iš tikrųjų, nesidomėjau).

O tas darželis, apie kurį užsiminiau pradžioje tai… man jis nepatinka. Aš noriu, kad mano vaikas skirtų moterį nuo vyro. Noriu, kad jis žinotų, kad vyrai negali išnešioti ir pagimdyti vaikų, jie neturi įgimto motinystės instinkto, kad dažniausiai yra fiziškai stipresni. Kad moterys yra smulkesnės, kad joms nemutuoja balsas, kad jų lytiniai organai kitokie. Lytis yra lytis, negalima jos ištrinti ir suvienodinti. O ar vaikui labiau patiks kieme kaltis lazdomis, ar siūti žaislams drabužius, tai man jau jokio skirtumo.

Kategorija: Vyrai/Moterys | Komentarų: 313

Superkurjeris nr. 2

2011-06-28

Apie superkurjerį nr. 1 jau esu užsiminusi, o šiandien telefonu bendravau su superkurjeriu nr. 2.

- Laba diena, mes jums turime siuntinuką.
- Taip.
- Jūs dabar namie?
- Dabar ne, bet galiu būti už pusvalandžio.
- Tai pristatysime rytoj…
- Nu… gerai. O kada rytoj?
- Tai aš paskambinsiu.
- O jei manęs vėl nebus namie?
- Tada poryt…
- ???

Visgi liepiau atvažiuot rytoj iki pietų, o ne poryt. Dar keli siuntiniai (o jų bus) ir galėsiu bloge sukurti atskirą kategoriją, skirtą pašnekesiams su kurjeriais. :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 606

Ar aš turėčiau jaustis kvailai…

2011-06-20

…jei nesu veidmainė?
Man sako žmonės, kurie į bažnyčią eina tik per vestuves ir per laidotuves: kada krikštysit vaiką?
O aš sakau: jei užaugęs norės, pats pasikrikštys.
Bet, sako man, gal visgi reikėtų…
O aš klausiu: kam kūdikiui primesti religiją? Tuo labiau, kai pati netikiu. Juk net nesituokėm bažnyčioje, nes į ją nevaikštom ir nesimeldžiam.
Bet juk neva būtų labai gražu…
O iš tiesų tai labai negražu, manau. Eisiu aš dabar mat į bažnyčią ir meluosiu Dievui, kad tikiu jį. Juk niekam nepatinka veidmainiai, todėl neverskite veidmainiauti manęs.
Bet juk tai tradicija!
O juk yra ir kitų gražių tradicijų. Nebūtina laikytis tų, per kurias nieko nesuvokiantis vaikas bus įjungiamas į Bažnyčią, apie kurią jis nė nenutuokia.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 15

Ateivis

2011-06-16

- O, žiūrėk, kažkas drabužinėje šviesą paliko.., – sako man vyras, kai grįžom iš pasivaikščiojimo.
- Aha.
- Čia gal tu, kai ėjai man džemperio paimt?
- Nu aš nejungiau šviesos…
- Tada čia… Ateivis!

Turim mes namie tokį. Jis šiaip visai nepiktybinis, namie valkiojasi, kai niekas negali jo pamatyti. Pvz., kai būnam išėję arba miegam. Bet visada palieka po savęs kokį nors ženklą, kad čia buvo. Dažniausiai tai palieka įjungtą šviesą vonioje arba drabužinėje. Ateivis tai kažkas tokio kaip Salomėjos nykštukai, pasiskolinantys šaukštelius. Beje, kadaise jis irgi buvo pasiskolinęs šaukštelį. Po pusmečio grąžino. Net nepastebėjau kaip, tiesiog vietoj 5 šaukštelių vėl buvo 6. Bet dabar vėl senokai teturim 5… Gal grąžins?

Bet štai vakar Ateivis buvo kažkoks piktybiškas. Turbūt jį veikė artėjantis mėnulio užtemimas. Pirmiausia, tai paliko įjungtą šviesą drabužinėje. Antra, nužudė Mikę Pūkuotuką! Radom gulintį ant stalo iškritusiu liežuviu. O trečia – kas iš Ateivio pusės tikrai negražu – uždarė vonioje katiną. Prieš išeidama į lauką patikrinau, ar katino vonioje nėra (ir jo ten tikrai nebuvo), vadinasi, čia jo darbas. Šviesą išjungėm, Mikę atgaivinom, katiną išleidom. Bet dėl Ateivio jau darosi neramu…

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 36